Pasaulinė dirvožemio diena primena: mažėjantis dirvožemio derlingumas kelia grėsmę maisto kokybei ir vandens telkiniams

Gruodžio 5-ąją minima Pasaulinė dirvožemio diena, kurios proga aplinkosaugininkai primena apie prastėjančią dirvožemio būklę Lietuvoje. Fiksuojama, kad šalies dirvožemiuose mažėja organinių medžiagų, daugėja erozijos žemės ūkio plotuose, o žemės ūkio veikla išlieka pagrindiniu taršos nitratais šaltiniu, neigiamai veikiančiu upes, ežerus ir Baltijos jūrą.

Ekspertai pabrėžia, jog dirvožemio degradacija dažnai nepastebima, nes vyksta lėtai, tačiau jos padariniai ryškiai atsispindi ūkių rezultatuose ir aplinkos kokybėje. Pasak VšĮ Socialinių inovacijų instituto vykdomo švietimo apie dirvožemį projekto LOESS ekspertės Laimos Nevinskaitės, dirvožemio tema viešajame lauke ir švietimo sistemoje sulaukia mažai dėmesio, nors nuo jo būklės priklauso ūkių tvarumas ir tai, kokį maistą pasiekia vartotojai. Ji atkreipia dėmesį, kad ūkininkai blogėjančią dirvožemio būklę dažnai pastebi tik po kelerių metų, kai krenta derlius arba didėja sąnaudos, o prarastą dirvožemio sveikumą atkurti labai sudėtinga.

Reprezentatyvi apklausa parodė, jog dauguma šalies gyventojų tikisi, kad ūkininkai ne tik užaugins kokybišką produkciją, bet ir saugos dirvožemį, vandenį bei orą. 70 % apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi maisto kokybė ir maistingumas, 57 % – kad jis būtų sveikas. Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, jog intensyvus ūkininkavimas, kai dirva nuolat ariama, gausiai naudojamos trąšos ir pesticidai bei nekreipiama dėmesio į dirvožemio sveikatą, siejamas su blogėjančia maisto kokybe – mažėjančiu vitaminų ir mineralų kiekiu bei didesne kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, nitratų, rizika.

Cituojamas JAV atliktas tyrimas, rodantis, kad daržovės, grūdai ir ankštiniai, išauginti dirvožemį tausojančiuose ūkiuose, vidutiniškai pasižymi didesniu vitaminų, mikroelementų ir bioaktyvių junginių kiekiu nei analogiški augalai iš intensyvių ūkių. VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas pažymi, kad blogėjanti dirvožemio būklė ilgainiui apsunkins sveiko ir visaverčio maisto gamybą.

Apklausos duomenimis, 55 % Lietuvos gyventojų labiausiai nerimauja dėl žemės ūkio poveikio šalies upėms ir ežerams, 31 % – dėl blogėjančios Baltijos jūros būklės. Nurodoma, kad netinkamas tręšimas, kai trąšos paskleidžiamos netinkamu laiku ar pertekliais, lemia azoto ir fosforo išplovimą, skatina eutrofikaciją, vandens „žydėjimą“ ir žuvų žūtis. Baltijos jūra apibūdinama kaip viena labiausiai eutrofikuotų pasaulyje, kur dėl perteklinių maistinių medžiagų plėtojasi vadinamosios „negyvosios zonos“. J. Gulbinas akcentuoja, jog reikia pereiti prie tikslesnio ir atsakingesnio tręšimo, remiantis dirvožemio tyrimais, oro sąlygomis ir mažesniu mineralinių trąšų naudojimu.

Ekspertai atkreipia dėmesį ir į klimato kaitos poveikį dirvožemiui. Pastaraisiais dešimtmečiais trumpėjančios ir švelnėjančios žiemos, plonėjanti sniego danga bei dažnesni atlydžiai reiškia, kad dirvožemis lieka mažiau apsaugotas nuo vandens erozijos, o maistinės medžiagos lengviau išplaunamos. J. Gulbino teigimu, dirvožemio apsauga žiemą tampa itin svarbi, o mokslas ir praktika rodo, kad žemė šaltuoju sezonu turėtų būti padengta augaline danga – tarpinių augalų pasėliais, žieminiais javais ar paliktomis pasėlių liekanomis.

Pasaulinė dirvožemio diena primena, kad sveikas dirvožemis yra būtina sąlyga kokybiškam maistui, švariam vandeniui ir gerai aplinkos būklei. Gyventojai kviečiami prisidėti prie dirvožemio tausojimo rinkdamiesi vietinius ir tvariai išaugintus produktus, domėdamiesi jų kilme bei palaikydami ūkius, taikančius aplinkai draugišką praktiką. Pranešama, kad ši informacija parengta įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“, finansuojamą iš Klimato kaitos programos lėšų, kurias administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.